Thomas Mann: Mirtis Venecijoje

Der Tod in Venedig (1912), Thomas Mann. Iš vokiečių kalbos vertė Valys Drazdauskas, 1976.

Iki šios knygos Thomas Mann buvo paslaptingas vokietis, gyvenęs ryškių spalvų namelyje ant Kuršių marių kranto. Apie jį pirmą kartą išgirdau paskutinį rudenį prieš mokyklą, kai leidau laiką Nidoje su teta ir močiute. Mat mūsų kelias iš jūros namo ėjo palei marias. Pamenu, aš visada mėgau vaikščioti pasvirusiom molo plokštėm, stengdamasis prieiti kuo arčiau prie vandens ir tuo pat išvengti bangų mūšos (taip bežaidžiant teko kartą paslysti ir išsimaudyti, gerai kad teta išgriebė).

O knyga nuvylė. Gal tai lietuviškas vertimas, ar vertimas sovietmečiu. Jei „rugpiūtis“ ar „pasibiaurėjimas“ žymi tam tikrą mūsų kalbos rašysenos tarpsnį, tai skaitydamas tokius žodžius kaip: baliustrada, pašvitai, sambrėška, meningas, - jaučiuosi turįs kalbos suvokimo spragų. Be keistų žodžių tekstą apsunkina ir įmantrus mums įprastos žodžių tvarkos nepaisymas, galbūt atkeliaujantis iš vokiško teksto stilistikos. Tegu.

Tekstą padalinu pusiau. Pirmoje dalyje sužinome apie nebejauno rašytojo Ašenbacho, pasiekusio kūrybines aukštumas, kančias dėl tos pačios kūrybos – tema ne ką mažiau aprašyta nei kokia meilė. Šįkart man pasirodė ne ypač įdomu skaityti, kaip kenčia kūrėjas, bet aš kantriai laukiau Venecijos, į kurią jis galiausiai išvažiuoja. Antroje dalyje atkeliauja į miestą ant vandens tam, kad patirtų meilę keliolikos metų berniukui Tadzio – jausmą pilną aistros ir garbinimo, kurį mes šiais laikais nesusimąstę pavadintume pedofilija.

Galiausia mirtis netrunka ištikti. O kur Venecija? Ar autoriui reikalinga dvokianti lagūna, miesto, kuris visais laikais garsėjo savo palaidumu, kad perversiškų minčių atsiradimas ir išsilaisvinimas būtų įtikinamesnis? Tekstas neįtikina, tad šis kūrinys puikiai galėtų vadintis „Mirtis Nidoje“ - paplūdimy ir smėlio yra, ir jūra visai nieko, o jaunų berniukų visada atsiras

Tiesa, ne vienas gerbtinas žmogus teigė, jog filmas tuo pačiu pavadinimu ir įkvėptas šio kūrinio, dėmesio vertas. Gal kada ir pamatysiu.