Atgal į pelkę!

Šį sekmadienį turėjau laimės pagaliau išbandyti draugų išgirtą Varnikų pažintinį taką. Šios švelnaus rudens dienos puikiai tinka maloniam laikui gamtoje, ypač jei nesi vienas iš tų, kurie žiemą mūsiškėse giriose stato palapines ant sniego (kur joks mobiliukas netraukia).

Eksperimentiškai įrodyta, taką, vingiuojantį skersai pelkės, įmanoma įveikti aukštakulniais, tad asfalto vaikai jausis čia gerai – jokio purvo ar drėgmės. O tie kur dar neišsikraustė žiemoti į Labanorą, irgi įvertins šaunią tako idėją parodyti pelkėtus užkaborius iš vidaus – gali būti ekstremalas iki pat gerklės, bet botais kemsyno vidurio nepasieksi, o čia grožėkis į visas puses.

Takas padalintas į stoteles, prie kiekvienos yra po lentutę su gamtamoksliniais tekstais. Galva buvo pavargus, bet norintys galės paragauti šviesos. Vaizdų pažadu tikrai. Mmm, lietuviška pelkės egzotika.

Vieta pasiekiama važiuojant iš Vilniaus prieš pat Trakus sukant į dešinę link Lentvario, o vėliau sekant kelio ženklus. Skubėkite, kol neprišiukšlinta ir ant kiekvieno kampo nerūksta šašlykinė!