Roland Adams sutikau saulėto šių metų balandžio pabaigoje, kai vietoj rašymo apie išskirtines situacijas ir jų valdymą fotografavau Gedimino prospekte gėlynus laistyti sustojusio ZIL apsisiusiojusį dugną. Prie manęs priėjęs vyriškis pasitikslino, ar turiu anglakalbiškų sugebėjimų, ir paklausė kelio iki Genocido aukų muziejaus. Kadangi mano kūryninis procesas po sunkvežimiu buvo pasibaigęs, nusprendžiau dėdę palydėti. Beeinant paaiškėjo, kad šalia manęs - gerai gyvenime laiką leidžiantis vokietis, užsiimantis konsultacijomis, o laisvalaikiu - pasaulio maišymu. Read the rest of this entry »