Sugrįžimas į protėvių žemę

2006 09 20

Vakare nusileidus Helsinkis buvo giliai pilkas – apniukęs dangus, uolos, betono dominuojami pastatai ir modernios plieno detalės.

O kiek daug šviesiaplaukių! Ir visos tokios gražios, ir akis nebijo pažiūrėti. Tiesa, gan greitai teko patirti, kad su suomiais užsižiūrėti į akis nepatartina, jie neformalių labas ar ciao nesupranta. Kitą vertus, rodos, suomių tautos ūgio vidurkis bent dešimčia centimetrų didesnis man įprastam. Aukšti žmonės. Gelbstintys savo aplinkos pilkumą ryškiu neonu ir greito interneto prieigomis, daugybe ryškaus interjero detales siūlančių parduotuvių ir skambiais barais.

Šiandien iš ryto stebėjausi, ko taip anksti prabudau. Pasirodo, tai ne metas ankstyvas, čia saulė šviečia kitaip. Ekonominiu režimu, kaip ir patys suomiai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: